Distribucija: sėkmės matavimas

Be abejo, bet kokio verslo matavimas yra pinigai. Ir geriausia – kai jie jau mano kišenėje. Bet yra situacijos, kai turi priimti sprendimą: o kaip jis atsilieps galutiniam rezultatui?

Ir tuomet prireikia kokio nors algoritmo, kuris pagrįstų sprendimą. Iš ko uždirba distribucija? Perka už 4, parduoda už 6 ir gyvena iš tų dviejų procentų, man taip kažkada tūlas žemaitis aiškino Gariūnų turgaus veikimo principą.

Buvau jaunas ir nepatyręs, todėl šventai tikėjau šia tiesa. Bet nors stengiausi gyventi iš tų dviejų procentų, niekaip nieko gero neprikaupiau. Mečiau aš tą versliuką, kol kartą netapau  vieno verslo pasiūlymo liudininku. Restorane prie stalo sėdėjo trys vyriškiai, ir vienas dėstė, kaip jis pirks už litą ir parduos už litą ir du centus. Visas biznis tebuvo du centai. Pirmasis verslininkas iš karto pasakė, kad mažiau nei į 15% verslą neinvestuos, o antrasis paklausė: “O per kiek laiko prekes parduosi?”.

“Per savaitę”, – toks buvo atsakymas. Tai reiškia, kad per metus siūlai apie 100%? Tik tada aš supratau, kad ne visada marža nusako distribucijos efektyvumą. Reikia vertinti įdėto kapitalo apyvartumą dienomis. Netgi du procentai su apyvartumu 7 dienos per metus gali duoti didesnį pelną negu 15%, bet po metų.

Paimkime pavyzdį. Pateikta savaitinė ataskaita.

Produktas

Savikaina

Kaina

Parduotas kiekis

Pelnas

Apyvartumas dienomis

Papildymas

X

100 €

110 €

1

10 €

7

Savaitinis

Y

10 €

11 €

10

10 €

7

Savaitinis

Z

10 €

11 €

10

10 €

1

Kasdien

Visi produktai vienodai pelningi, bet kurį jūs asmeniškai mieliau pardavinėtumėte, jeigu reiktų pasirinkti vienintelį?

Man labiausiai patinka Z, nes jam reikia beveik 7 kartus mažesnių investicijų. Vieną pardaviau, vieną ir atsivežiau iš tiekėjo. Atrodo, viskas paprasta. Bet čia kaip tik ir prasideda visas įdomumas. O transporto kaštai? Kur vežti kasdien, o kur kartą į savaitę?

Dažnai produkte transporto kaštai sudaro apie 3%. Tarkime, vežant Z produktą, man kasdien reikia turėti du vienetus, arba 20 pinigų atsargose, o va Y produkte man tektų visus 10 pirkti iš karto. O tiek pinigų aš neturiu, todėl imsiu faktoringą. O faktoringas kainuoja 3%. Netikėtai transportas pabrango dvigubai! Bet būna dar ir kitas variantas: bankas faktoringo neduoda, todėl iš tiekėjo užsisakysime tik 5 vienetus, nes daugiau apyvartinių lėšų neturiu. Kaip dažnai atsitinka, kad atėjus į parduotuvę, nerandate ko ieškojote? Beje, ir pustuštės “furos” nesiųsime, todėl pridėsime jums prekių, kurios bus jūsų didžiausias turtas – nes tai jūsų ir ilgam. Va taip tarpininkas tarp gamybininkų ir distributorių, žiūrėdamas tik savo naudos, gali ir visą verslą sužlugdyti. Gal todėl RIMI ir liepė dabar vežti savo prekes kiekvieną dieną, o ne kartą į savaitę, nes tai ryškiai sumažino investicijas į atsargas.

Galima apyvartumą padidinti, tarkime, prekes pristatant tik pagal užsakymą. Bet tada reikia jau nagrinėti pirkėjų laiko tolerancijos klausimą bei prekės 100% prieinamumą. O tai jau kito įrašo temos.

Tekstas publikuotas www.commonsense.lt

Written by

No Comments Yet.

Leave a Comment

You must be logged in to post a comment.