Kiek kainuoja tiekėjų nepatikimumas? #2

Kovo pradžioj rašiau apie tiekėjų nepatikimumo problemą. Pamenate, tuomet driokstelėjo “Norfa”, iš savo tiekėjų sąrašo išmetusi firmą „Kraft Foods Lietuva“, kuri, kaip neoficialias žinias aprašė “Verslo žinios”, nesutiko įsipareigoti užtikrinti 99 proc. patikimumo.

Rinkoje buvo apkalbėta, kad esą “prekybininkai eilinį kartą spaudžia tiekėjus”, kas iš esmės reiškia, kad prekybininkai yra blogiečiai, o tiekėjai – vargšai geriečiai.

Kad susidarytume objektyvesnį vaizdą ta proga pasižiūrėkime į tiekimo grandinėje besiklostančius santykius, kuriuose dalyvauj ne didieji prekybos tinklai, bet mažos parduotuvėlės. Joms taip pat svarbu tiekėjų patikimumas.

Priminsiu, kad tiekėjo patikimumu rinkoje yra vadinamas OTIF (On Time, In Full) rodiklis, apie kurį yra rašęs Audrius:

– ar tiekėjas prekes atvėžė tada, kaip žadėjo (On Time),

– ar tiekėjas atvežė būtent tai, ką prekybininkas užsakė (In Full).

Vienas mažas prekybininkas (mūsų klientas) sugalvojo padaryti savo tiekėjų metinį vertinimą. Pagal OTIF duomenis sugeneravo ataskaitas ir išsiuntė kiekvienam. Šio konkretaus prekybininko ataskaitų neturiu, bet jos atrodo daugmaž taip:

Pavyzdy parodyto tiekėjo patikimumas siekė 78%, kas reiškia, kad kas penktas prekybininko užsakymas buvo įvykdomas vėluojant arba atvežant ne visai tai, kas buvo užsakyta.

Bet realybėje buvo ir tokių tiekėjų, kurių patikimumas siekė 34%.

Kaip reagavo tiekėjai, sužinoję savo patikimumą?

Neminint firmų pavadinimų (kalba netaisyta):

Dekui uz toki informatyvu faila. Isties statistika nedziugina. Praeitiems metams galeciau nurodyti keleta priezasciu kodel taip nutiko: vyko buhalterines programos keitimas is Navision i Axapta, vyko sandelio migracija i Latvija, cia prisidejo galybe zmogiskojo faktoriaus, del ko prekes nebuvo patiektos laiku.

12ais metais tikimes daugiau stabilumo, nes sitos sritys jau sutvarkytos.

Mokykliniam sezonui noreciau su kiekvinu klientu pasiruosti is anksto. Siuo metu musu tiekimo atstovas vaziuos i paroda, is kur parves visa reikalinga info kokias prekes galesime pasiulyti siam sezonui. Tuomet pajungsime planavima ir pabandysim numatyti reikalingus kiekius, kad isvengtume panasiu problemu.

Čia dar vienas (kalba netaisyta):

Kas liecia prekes ir ju uzsakymus, tai jei norite visada, kad uzsakymai butu pilnai vykdomi, tai mums is Jusu puses reiketu, konkreciu prekiu prognozes, tada galima uzsakyti butent jum su ta salyga, kad iskart nupirksite ir palaikysime visada likuti sandelyje.

Taigi tiekėjai sako: duokite mums tikslias prognozes ir mes būsime patikimi! Bet iš kur kanceliarinių prekių krautuvėlė gali žinoti, kiek ir kokių tušinukų nupirks mokyklinukų supermamytės rugsėjo pradžioj?

Beje, maži klientai, tokios krautuvėlės, tiekėjui yra netgi pelningesni, nei tinklai, nes krautuvėlės neišsimuša didelių nuolaidų. Tuo tarpu mažam prekybininkui prekių apyvartumas yra dar svarbesnis, nes jo apyvartinės lėšos labiau apribotos, o tiekėjai jo dažniausiai nekredituoja.

Atrodytų, abi pusės suinteresuotos bendradarbiauti. Kaip? Užuot stūmus prekes vartotojui, pradėti jas traukti. Apie tai rašiau “Verslo klasėj”:

Antra, informacinės sistemos leidžia atsargų, esančių (ir nesančių) parduotuvių lentynose, valdymą patikėti tiekėjams. Be to, prekybininkai turėtų ne tik reikalauti baudų už užsakymų nevykdymą, bet ir pradėti mokėti premijas tiekėjams už aukšto atsargų apyvartumo ir prekių turėjimo užtikrinimą. Atiduodami nedidelę pelno dalį tiekėjams motyvuoti, prekybininkai turėtų “Wal-Mart” lygio apyvartumus, taigi uždirbtų visi.

Kaip į šį bendradarbiavimo pasiūlymą reaguoja tinklai? Turime vieno distributoriaus įspūdžius (kalba netaisyta):

Mes pasakėm tai keliems savo klientams- tinklam apie tai kas parašyta straipsnyje. Jie mus taip pasiunte, kad mes iki šiol einam 😀

Bet artimiausiu metu rinkoje siuntinėjimai turėtų pasibaigti. Nes konfliktus ir sprendimus ketiname aptarti aukščiausiu (įmonių vadovų) lygiu – Tiekimo grandinės konferencijoje 2012 m. balandžio 26 d. Vilniuje.

Tai, kad į renginį šiai dienai jau užsiregistravo JYSK, STATOIL, TOPO CENTRAS, ŠVYTURYS-UTENOS ALUS, NAUJOJI RŪTA bei daugybė vartotojui mažiau žinomų prekybininkų, didmenininkų ir gamintojų – reiškia, kad daug kam skauda. O kai yra bendras skausmas, atsiranda ir supratimas. O kai yra supratimas, atsiranda ir veiksmai.

Rezultate – pilnesnės lentynos ir laimingesni vartotojai.

P.S. Kaip žinote, Tiekimo grandinės konferenciją, kurią rengiame su “Verslo žiniomis, remia TELE2, viena efektyviausių Lietuvos įmonių. Savo paslaugų rinkoje jie žaidžia ant kainos, nes skirtumas tarp paslaugų yra labai nedidelis. Juolab paslaugų nesudėsi, taigi ir neapribosi, į lentynas. Tuo tarpu tiekimo grandinėje maža prekės kaina netenka prasmės, kai dėl prasto tiekėjo patikimumo tos prekės apskritai nėra lentynose, ir prekybininkas praranda pardavimus.

Tekstas buvo publikuotas www.commonsense.lt

Written by

No Comments Yet.

Leave a Comment

You must be logged in to post a comment.