Mafijinis pasiūlymas prognozavimo programų naudotojams

Prognozės – puiki tema prie alaus. Visi gali tai ramiai aptarinėti, nes už prognozių tikslumą atsakingų nėra.

Konferencijos metu iš salės nuskambėjo klausimas: “Kodėl jūs nagrinėjate tik TOC, Lean ar Six Sigma metodikas? Juk yra ir kitokių nuostabių metodikų!”

Kadangi Lietuva – švogerių kraštas, ir klausimo autorius netruko būti identifikuotas, taigi galiu užbaigti mintį, apie kokias nuostabias metodikas buvo klausiama. Ogi apie prognozes. Per paskutines dvi savaites sulaukiau dviejų pastebėjimų, kaip išsakau savo nuomonę. Kažkaip labai liudnai ją išsakau, ir naudoju pasakymą – ir taip, ir ne. Taigi pasinaudosiu abejais šiais pastebėjimais.

Prognozavimas yra labai nuostabi metodika, ar ne? Ir taip, ir ne. Gal pradėsiu nuo NE, kad įvesčiau liudesio. Kas susipažinęs su chaoso teorija, ir drugelio efektu turbut nieko naujo neišgirs. Bet nežiurint visko, kasdien atsiranda vis naujesnių prognozavimo metodikų.

Prognozė yra būsimų rodiklių numatymas, mums sufleruoja wiki. Aš labai mėgstu asmeninę naudą, ir kuo greičiau, tuo geriau todėl, mano manymu, pats geriausiais ir greičiausias ROI būtų iš loterijos. Statistikos apie tai, kokie skaičiai buvo laimingi anksčiau, galima susirasti, o ir taisyklės nesudėtingos, tereikia atspėti 6 skaičius iš 30. Taigi, mafijinis pasiūlymas visiems, turintiems prognozavimo programas: greitai jas paleidžiate, gaunate loterijos spėjimų prognozes ir atsiimate prizus. Beje, milijoninius.

Kiek skaitytojų patikėjo, kad tarp prognozuotojų dabar atsiras naujų milijonierių? Beje, čia visiškai nesudėtingas uždavinys, nes distributoriai kiekvieną mėnesį bando atspėti ne po 6 skaičius, o po 10, 15 ar 20 tūkstančių skaičių. Tiek jiems reikia užsakyti skirtingų prekių. Ir distributoriai neša atsakomybę, nes jeigu užsakė per daug, tai geriausiu atveju įšaldė apyvartines lėšas, o blogiausiu atveju jas prarado. O jeigu užsakė per mažai, tai prarado pardavimus.

Na, gerai: tiksliai niekas negali nieko suprognozuoti, bet gal galima prognozuoti apytiksliai? Kiekvienas sinoptikas pasakys, kad vasarą bus šilčiau nei žiemą. O kiek? Niekas nežino. Bet nežiurint tokio tikslumo, kartais tenka naudotis prognozėmis. Tarkime, artėja šiltas savaitgalis. Remdamiesi sinoptikų prognoze sukuriame savąją, ir planuojam, kad alaus bus išgerta daugiau. Kiek daugiau? Nu nuo 30% iki 400%. Toks neblogas tikslumas, ar ne? Žinoma, teisybė kažkur tarpe kažko, todėl reikia apsimesti protingu (juk ne veltui gauni pinigus): pažiūri į lubas ir pasinaudoji palubinsko konstanta. Bus 234,56% pardavimų augimas. Taip pasakius belieka melstis ir tikėtis, kad nedaug prašovei.

Beje, pavyzdyje su alum spėjome pardavimų augimą, bet yra sferų, kur gali prašauti daug daugiau. Tarp tokių yra finansai. Bet net čia galima pasirodyti baltu ir pūkuotu. Seniau visi finansų analitikai šaudėsi prognozėm į visas puses, kol nepradėjo jų matuoti. T.y. stebėti, kas labiausiai pataiko. Labai greitai tie patys analitikai suprato, kad ekonomika truputį inertiška, ir jeigu ji kilo, tai didelis šansas, kad ir toliau kils. Todėl pažiurėjai į praeito ketvirčio rezultatus, darai copy&paste ir gauni genialią prognozę. Tiesa, nepataikai ant krypties pasikeitimo, bet kai visi nepataiko, tai ne taip blogai atrodai ir pats. Kita vertus, kokiais 80% atveju vis vien būni teisus. Pala, kur tai matyta: kai pakartoji tai, kas buvo anksčiau? Ar tik ne šiuo principu pagrįsta TOC buferių valdymo metodika?

Pasirodo, distributoriui tereikia nusipirkti (pasipildyti) tik tiek, kiek pardavė, ir neužsiimti prognozėmis – tuomet gaunasi geriausias rezultatas. Tiesa, tam tikras prognozes vis tiek reikia daryti. Jeigu esi ilgai žalioje zonoje, tai yra turi per daug atsargų, ir pradedam prognozuoti, kad ši prekė taip gerai neparsiduoda, ir ta proga mažiname buferį, taip pat darome, kai ilgai esame raudonoje zonoje. Tuomet reikia kelti buferį, nes prognozuojame, kad prekių pritrūks. Taigi net TOC naudoja prognozes, bet tokias paprastas lyg 3 kapeikos. O už 3 kapeikas daug pinigų nepaimsi. Taigi už ką gali paimti procesų diegėjas?

Yra toks balandžio testas, kuri turi išlaikyti prognozuotojas. Mokslininkai nusprendė sulyginti, kaip gyvūnai ir žmonės vertina tikimybes. Taigi paemė balandžius. Padėjo du puodukus. Vieną juodą, kitą baltą. Po puoduku buvo grūdas, ir balandžiui reikėjo atspėti, po kuriuo. Eksperimentuotojai nusprendė, kad 80% atvejų (t.y. 4 atvejais iš 5) grūdas bus po juodu puoduku. Balandžiai greitai suprato, kad reikia visada rinktis juodą puoduką ir pasiekė 80% savo prognozių tikslumą. Žmonėms buvo neįdomus grūdas, todėl padėjo dolerį. Pats geriausias rezultatas buvo 67%. Štai taip: norėjom, kaip geriau, o gavosi, kaip visada. Norėdami atspėti vieną papildomą dolerį, viską tik pabloginom. Dabar jau supratote, už ką konsultantams mokami pinigai? Už tai, kad prognozuotojus paverstų balandžiais.

Gerai, kad eksperimento nedarė su gaidžiais.

Įrašas paskelbtas www.commonsense.lt

Written by

Comments are closed.